Aš esu Gyvasis

Ką reiškia « Jėzus yra gyvas »? Apreiškimo knyga teigia, kad Jėzus yra « Gyvasis[1] ». Gyvasis – tai tas, kuris myli, nes gyvename tik tada, kai mylime. O ypatingas Gyvasis

 – tai tas,  kuris myli dieviška meile. Jėzaus širdis yra išties gyva širdis. Kai sakome: « Jėzus gyvas! », ir kai tuo tikime, teigiame, kad Jėzus yra Prisikėlimas. Jėzus yra mūsų Prisikėlimas. Šio slėpinio dėka turime dalį Jėzaus šlovėje. Kiekvienas iš mūsų būsime pašlovintas tiek, kiek šioje žemeje mylėjome dieviška meile, ir ši šlovė bus bendras Jėzaus, Šventosios Dvasios ir Tėvo darbas. Ši visos Švenčiausiosios Trejybės šlovė leis mums pilnai  priglusti prie jos slėpinio. Gyvensime Trejybės slėpiniu regėjime… Tuomet Tėvas pakvies mus į savo artumą, nepaprastai intymų artumą, kad galėtume kontempliuoti jo Tėvystę ir amžinai būti jo mylimieji vaikai.

 +

Krikščioniškas gyvenimas, kai per malonę tampame Dievo vaikais, yra labai reiklus meilės, taigi ir džiaugsmo, plotmėje. Krikščionio gyvenimas yra pilnas džiaugmo, bet dieviškas džiaugsmas pranoksta žmogiškąjį; tai džiaugsmas, kylantis iš Kristaus artumo. Tačiau krikščionis taip pat artimai gyvena Jėzaus Kryžiaus slėpiniu, todėl jo gyvenime yra vietos ir kančiai, ir liūdesiui.  Bet džiaugmas visada turi būti stipresnis. Kartais psichologiškai esame apimti liūdesio, bet psichologija yra antrame plane, ji nėra giliausias mūsų krikščioniško gyvenimo klodas.

Giliausia mūsų gyvenime yra mūsų ryšys su Jėzumi. Ant Kryžiaus Jėzus stipriausiai apreiškia savo, kaip Mylimojo Sūnaus, ryšį su Tėvu. Ant Kryžiaus jis tobuliausiai įvykdo Mylimojo Sūnaus misiją : pašlovinti Tėvą, savo Tėvą, ir atpirkti žmoniją. Krikščioniška malonė mus visada susieja su šia Jėzaus misija pašlovinti Tėvą ir atpirkti žmogų. Mylėdami mes su Jėzumi atperkame žmoniją, mylėdami taip pat pašloviname Tėvą.

Tėvas Marie-Dominique Philippe, o.p.


[1] « Nebijok! Aš esu Pirmasis ir Paskutinysis, ir Gyvasis. Aš buvau numiręs, bet štai esu gyvas per amžių amžius » (Apr 1, 17-18).

Publicités