Samarieté – 2013 liepos 28 d. meditacija 4

Susitikimas su Samariete (Jono 4)

Didžiausias Jėzaus širdies džiaugsmas yra išgirsti mus mūsų varge. Nelabai malonu eiti išpažinties, pripažinti savo klaidas, sutikti su tuo, kad esame vargšai, kurie, kaip tikri vargšai, yra niekas. Mūsų visų neturtas yra toks pat : visi mes vienodi, nuodėmėje nėra nieko originalaus, nieko asmeniško. Visur tas pats asmens sumenkinimas. Nuodėmė yra individuali siaurąja prame; dėl jos mes voliojamės purve, dėl jos vaikomės bjaurių dalykų. Bet Jėzus nežiūri į nusidėjėlį kaip nusidėjėlis. Jis žvelgia kaip Išganytojas, ir tai viską keičia. Savo meilės šviesoje jis mato visą nuodėmės purvą : nuodėmė nutraukia mūsų ryšį su Dievu Tėvu, kuris yra meilė ir tik meilė. Nuodėmė yra anti-meilė, ji pakerpa paukščio sparnus. Mūsų siela yra tarsi paukštis — šį palyginimą naudoja Šventoji Dvasia[1] —, jai patinka giedoti ir skraidyti, o nuodėmė ją apsunkina, neleidžia skristi.

Mūsų širdis sukurta meilei ir būtent meilė mums duoda sparnus ; kai pamatom mylimą žmogų po ilgo nesimatymo, visu greičiu bėgam jo pasitikti. Kai mylim, viskas atrodo lengva ; įgyjam naujų jėgų, nejaučiam nuovargio. Kai tik laisva valia pasirenkam nuodėmę ir grimstam į ją vis giliau, nebegalim skraidyti; esam sunkūs ir per anksti pasenę, nes nuodėmė sendina ir tepa.

Jėzus nori, kad ši moteris, turėjusi jau penkis vyrus, iš naujo atrastų veidą, kurį turėjo prieš nusidėdama pirmą kartą. Jėzus atkuria šį veidą joje. Kiekvienas susitikimas su Jėzumi mus išlaisvina nuo nuodėmės svorio, ir mums to be galo reikia. Matydamas sugrįžtančius mokinius, Jėzus džiūgauja ; prasideda Atpirkimo slėpinys.

+

Kai Šv. Tomas Akvinietis kelia tikėjimo būtinumo klausimą[2], pabrėžia, kad tikėjimas mums reikalingas, kad suprastume savo tikslą, dėl ko esame sukurti. Krikščionio tikslas (ir žmogaus tikslas) yra palaimintasis regėjimas. Kiek krikščionių kasdien gyvena šiuo tikslu nuo ryto iki vakaro? Esame sukurti tam, kad regėtume Dievą, ir kuo labiau gyvenimas eina į pabaigą, tuo geriau suprantame, kad viso krikščioniškojo gyvenimo tikslas yra būtent tai. Esame sukurti palaimintajam regėjimui : štai kas duoda mūsų gyvenimui prasmę [3].

Tėvas Marie-Dominique Philippe, o.p.


[1] Plg. Ps 124, 7 ; 102, 8.

[2] Žr. Summa th., II-II, q. 2, a. 3, 4 et 7.

[3] Žr. Summa th., I-II, q. 3, a. 8.

Publicités